Aš tavo kaimynė

Sėdžiu ant švytuoklės krašto.
Manęs niekas to neprašo.
Sėdžiu pati. Žvelgiu priešais save.
Oho, sukuosi jau.

Greitis didėja.
ŠEŠI DEVYNI DEVYNI
Susilieja tapetų raštai.
Matau bevardžius siluetus - gydytojų psichiatrų.

Šypsosi man, skrajoklei.
Taip ir skrendu kambario pasieniais.
Ant sienų tykšta diagramos,
kreivės.

Sustoju. Pagaliau, mažučiai.
Apsvaigusia galva
Matau tik nieko nesakančius taškelius
Baltame fone.

Suprantu. Nelikę nieko mano širdyje.
Ša lala.