Naktį

Rašalu dangaus skliautams nutapius žemę,

Vidurnaktis keliauja miesto ekspresu.

Kaip niekada ankščiau jis skuba vėl išvysti žemę,

Priglusti saulės tekančios arčiau.



Jau ir mėnulis stoja atšvaitais šviesų

Padangę kopinėti,

Ir žvaigždės gervių virtinėmis skrenda rytą pasitikt.

O mano girtos akys regi vis tą pačią dieną,

Kai žiemą pirmą kartą ėjom laimės pasitikt.

--