Gruodžio 26

Metas metams tart – na ką, sudie, na... tenka
vieną kart susitaikyt – praeitis nutunka,
na o ateitis lėtėja. Vieną dieną... menką
štai šis Dabar akmenėja. Lyg vidun ką

tik kažkas iš ne kažkur įsibrovė
ir gerklėj paguldė išvirkščią tuštumos krūvį,
bus čionai akcijų įkalintųjų bendrovė,
tarė, savo žvilgsnį pasidžiovė, o pasruvę

nežinojimu į čia patekusiojo akys švietė
ir todėl šešėlių nemetė ir tartum kvotė
pasakyt nuo kada jau tiesa dvivietė
ir kodėl norisi ją lyg votį

augint, kol, prieš jai pratrūkstant, vidų
suvokt kaip pralaimėjusiųjų vado
į dangų žvilgsnį pavydų,
o visgi buvo verta kova to.