Akiniai

I

Matymas, košdamas akinių dioptrijas,
dalį savęs palieka jomis mintančiuose stikluose.
Paliktoji dalis niekur nedingsta ir laužia šviesą,
iškreipdama ne tik spalvas.
Matymo nana info baitų pluoštai akinių kojelėse
pirmyn atgal keliaudami dainuoja
savo elektromagnetinių-emocinių laukų šlagerius
ir žinojimų trupė, persirengusi čarliais čaplinais,
šoka juodai baltą stalo įrankių šokį.

II

Matymas
atsisako taisyklių ir turime
vaizdą anaiptol ne trimatį mes.
Pamerktą karo ašarų sūryme.

Matymas tiesiog atsisako.
Jis jau joks tikrumo dalyvis.
Kokia dar tiesa? Ko
nesuvokėm, kad visi aklyn vis?

Matymas pametė žadą.
Tyla susisuko žiedą.
Ir per ploną vilties šydo ledą
rūdys laiko rudosios rieda.