Žmogus yra lėtas mėnulio kilimas,
Kaip paukščio kalėjimas medyje
Viskas trunka trumpai,
Kaip aidas senamiesčio gatvėje
Aš akmenėlis bate tau
Priminti, kai baigsis žiema
Tu lieti man prabėgusių metų šešėliais blakstienas
Kaip vaikystėje pirštų mazgais
Ant sienų vaidindavom lietų
Viskas baigsis, deja kažkada
... 'nes buvo nepakankamai laiko'