Akys

Jos žiūri į mane.
Užsimerkiu.
Jos žiūri dar atidžiau.

Šiandien didžiulės, kaip
vandenynas.
Kažkoks beribis, ramus, vos vos
banguojantis.
Jos taikios.

Vakar  buvo du akivarai.
Klastingi, juodi, bedugniai.
Taip bijojau įklimpti, nugrimzti.
Nebebūti.

Nusisukau - jos sekė mano žvilgsnį
posūkyje.
Įdėmiai.
Pavirto dviem upėm.
Upės gilios ir ramios kaip
Nemunai.
Geriau nežiūrėt -
visas kaltes nuo gimimo lig vakar jie
plukdė.

Kai virsta dviem blizgančiom ašarom
palikto šuns akyse,
skaidriom,
kaip ta viltis nenumirus -
tada
skauda.
Tada skaudžiausia.

Užmigsiu - sapnuose stebės.

Jos persekioja.
            akys.