21 gramas sniego

kad surinktum akį
reikia dešimt priešo karių ir
Kutuzovo

taip kartą pašmaikštavo apkasuose
pliekiant kortomis

bet šičia žaidžiama kitaip
kiekvienas miręs karys
praranda 21 gramą

tiek sveria gabalėlis šokolado
paduoto verkiančiam vaikui

perplėšus šlamančios folijos
šarvus

trumputė laimės akimirka
sutirpusi vietoj
ostijos

tiek sveria moneta
ta kurią mesdavom į fontaną

prisiekdami vėl sugrįžti

įbrist antrą kartą
į tą patį
vasarošiltį vandenį

nors čia fontanai užšąla
net vasarą

žemė negali atleisti
pašalo

dangus negali atleisti
įšalo

šilumos mazgai
trūksta
vamzdžiai ir kapiliarai

trūksta
šiltų kojinių ir pirštinių

bet labiausiai trūksta žodžių
nusakyti skausmo gramatikai

kai reikia kažką pasakyti
bet nėra ką

nejau apie orą
trenkianti siera ir parako dūmais
apie bites
kurių jau seniai nieks nematė

virš pievų dūzgiantys dronai
renka kraujo nektarą

21 gramas
ant Temidės svarstyklių lėkštelės

neįstengia nusverti
šios būties šios lengvybės

nelyg origami
Dievas lanksto
pageltusius gyvųjų pirštus

gali suskaičiuoti ne vieną
ir ne du šarvojamus
lavonus

ir jeigu nenuleisi akių

jų veiduose
už siaubo ir kančios

galėsi įžvelgti
ramybę

kokie nuostabūs tie veidai
jie švyti

lengvas mirusiojo atodūsis
į orą iškvėptas
21 gramas

baisus gimusiojo klyksmas
į plaučius įkvėptas
21 gramas

sniego

tu puikiai žinai kad mirsi
tu puikiai žinai kad mirties iš tikrųjų nėra

nieko nieko tik vėjas
amžinas sniego dileris
stumdantis baltą ir gryną
prekę

įkvėpk ir regėsi nuostabią
šiaurės pašvaistę
iškvėpk
ir pats būsi joje

spalvotoje demonų išnaroje

kol nubusi
apytuščioje stotyje

laikino prieglobsčio zonoje
kur kiekvienas atvykęs
galiausiai esti
priverstas

avėti

svetimus batus

vilkėti

svetimus drabužius

vilkinti laiką

nuolat būti
ne savo
kailyje