Prievartos

Galima priversti žiūrėti, negalima priversti matyti.
Tas pats tinka prievartai tarp klausymosi ir girdėjimo.
Tarp žinojimo ir grožėjimosi.
Tarp glostymo ir norėjimo.

Jei vyksmą palikti, o pereiti prie objektų,
prasideda dermių prievartos ir dermių savaimiškumai.

Iš paskutiniųjų derinu           
viską, kas pasiduoda tam.
Garsų skardumą ir duslumą varde. Grynų
ir drumstų fonų dugną daiktam.

Ramybę ir šilumą su
šokiu ir sąstingiu prieš
tapimą glėbiu, kuriame norams tamsu,
į kuriuos fontanais šviesa įsirėš. 

Taurę, sidabrą ir staltiesę,                                 
vyną ir alyvuogę,
kėdę, iš kurios nesinori atsikelt, teesie
vakaras be pabaigos, ir mintis, be kurios negali, vagi

iš savęs naktį,
kad miegą padovanotum
be sapnų. Jų gana. Ak, tie
sapnai su lygumom samanotom.