Smilga baltam lauke

Vidur balto balto lauko - smilga.
Pasilikusi viena.
Virpa šalty jos šešėlis ilgas -
kliūna saulė balzgana.

Pievų smilgelės snaudžia po sniegu -
tau ar  nešalta  speige?
- Aš gi tik vėjyje bėgu ir  bėgu.
Vasarą gaudau. Pavyks man, ar ne?

Ten mano kasos boružę saugo -
voro šilku ji užklota.
Kam gi aš augau, šitaip užaugau?
Negi po sniegu miegoti?

Juostoj aš Vaivos sūpuosiuos rami,
spindulį vaiskų pavijus.
Smilga aš, smilga - žiema nebaisi.
Stoviu šerkšnu apsivijus.