Jei išsyk, iš pirmų garsų, na beveik iš anksto,
gali atpažinti fortepijoninę pjesę,
jeigu iš pusės žvilgsnio, kai matymas pats išsilanksto,
supranti, kad esi kviečiamas likt dviese,
jei iš kvapo dvelksmo žinai ne tik patiekalus,
bet ir staltiesę, porcelianą, sidabrą
ir iš į stiklą tekėjimo greičio patiki kiek alus
bus šaltas, puta standi, skonis kaip visada, byrą
juokeliai rutiną badantys – taiklūs po senovei,
jei nuojautų pasitvirtinimo procentai arti tos
perėjos į triženklį skaičių, o tikimybė kad susimovei
tokia pat kaip kad dieną pakeis rytas,
jei lietaus nebūna skėčio nepasiėmus, o pasiėmus
beveik visuomet prapliumpa, žliaugia ir tęsiasi,
jei nevarsto tavęs žvilgsniai į nugarą pernelyg įdėmūs,
o į akis – dirbtinėse ekstazėse,
jeigu, paprasčiau sakant, pavyksta aplenkti įvykį
dažniau negu atsilikt nuo jo, net grįžt atgal, beje,
ne visad savo noru, vadinasi karma aktyvi, veikia
sėkmės krumpliaračiai, veikdami net gelbėja.