Aną naktį

Mano rankos tešlos gabalas.
Akys vabalas.
Kraujų smaigaliai ir
bado jie virbalais
dirbtines ląsteles.
Tvinkčioja lęšiai
iššauktos ligos, netikros
kaip ir tavo sielos
Pirmyn, sienos, spauskite
pertvaras
Traiškys, varžys, verš
iš pusių visų,
Sujauktų minčių raudonos
šviesos prieblandoj, vos
rašalą įmalant į seno
popieriaus lapus.
Kam gadinti medieną
tuščiais plepalais.
Atjunkti nuo Jo,
Pasprukti, bet sumautos prigimties
nepakeisi.