Babajus nusipirko paveikslą netoli rotušės, antikvaro parduotuvėlėje Florencijoje.
Paveikslas tilpo į rezginį, kuriame gulėjo kriaušės, svogūnai ir kvepalai mylimai, o paveikslo sąskaitą įsigrūdo į piniginę.
Babajus Italijoje keliavo vienas ir džiaugėsi kiekviena saulėta diena, pirkiniais ir svarbiausia, jį džiugino pigūs meno kūriniai.
Paveikslas, kuris vos tilpo į rezginį, turėjo pradžiuginti jo seną draugą Česlovą, gyvenantį Molėtų rajone, prižiūrimą antros žmonos. Skamba gražiai, jeigu nežinotum, kad moteris taip saugojo vyrą, neduodavo jam jokio valgio įdan nekiltų vyriški norai moterims.
Moteris arklio balsu skaitydavo prieš miegą dvasių sklidinas knygas. Neužmigus laiku, o laiką nustatydavo antroji žmona, tada ji nervingai kišdavo tiesiog prieš jo silpnaregęs akis, paveikslų reprodukcijas. Stengėsi pakeisti netobulą vyro prigimtį.
Babajaus draugas Česlovas turėjo jaustis gyvas banaliomis paveikslų nuotrupomis ir dvasiniais desertais.
Babajus neabejojo nei minutės ištiesė nerdinčiam antikvarui pinigus ir apsikabino įsigytą paveikslą. Paveiksle slėpėsi turtingą dvasinė patirties - tikrasis gerasis orginalas.
Italijoje jis nesivaikė įžymybių - tamsiome provincijos kaime orginalus itališkas kūrinys - kaip saulės spindulys tamsos karalystėje.
Babajus nekreipė dėmesio į meno ekspertą, atidžiai žiūrintį į nupirktus paveikslus.
Tai tik gražūs itališki peizažai…
Italų ekspertas ilgai vartė paveikslą, kurį Babajus nešėsi rezginyje.
Praleido jį netikėtai, ekspertą pakvietė policininkas, sulaikęs Leonardo Da Vinči paveikslo vagį.
Babajus nuvežė paveikslą į Molėtų rajoną. Parodė Česlovo žmonai: išvertė kišenes, atsisegė švarko sagas, kad rezginyje turi tik keletą paveikslų iš Italijos šiaurės.
Česlovas nuo dvasinio peno pastorėjo, atsirado sotaus žmogaus pagurklis, išplatėjo skruostai.
Pamatęs Babajaus atneštą paveikslą, Česlovo veidas skausmingai išsikreipė - dvasinis penas jam stojo skersai gerklės.
Babajus apsidairė ir ištraukė iš vidinės kelnių kišenės gabalėlį vytintos dešros ir nealkoholinio vyno butelį.
Česlovas nušvito, ėmė žavėtis paveikslo kompoziciją, reikšmingomis spalvomis…
Babajus laimingai gėrė vyną kartu su nemirtingu Česlovu.
Po valandos į sodybą įsiveržė Molėtų policijos komisaras, ginkluoti policininkai ir Babajui, iš matymo pažįstamas, Italų meno ekspertas.
Italas išplėšė Česlovui iš rankų paveikslą. Policininkai uždėjo Babajui antrankius.
“ Leonardo.. Da Vinčio Leonardo…Caramba”
Ant kelmo, prie kurio sėdėjo draugai, liko pradėtas butelis ir tuščias rezginys..