Paminklas meilei

Norėčiau nusivest tave
Į pievą, kur kadais
Gulėjome ant samanų
Ir tykiai sekėm dangų.
Tik šiandien lyja, jau ruduo
Ir greit įsižiemos,
Tad atnešiau šakelę tau
Dar kvepiančią pušų sakais...
Ir palikau prie durų -
Nežinau ar dar galiu užeit
Į tavo užrakintą širdį, nes
Kelias visas skendi miglose
Ir aš bijau jose paklysti.

Norėčiau nusivest tave
Į pievą, kur kadais
Juokėmės tarp vėjo žingsnių
Pūsdami pienių pūkus
Ir besekėm minučių, laiko.
Tik šiandien lyja, jau ruduo
Ir gruodas po žingsnelį
Kausto žemę,
Tad atnešiau šermukšnio tau
Raudonas uogas ir pabeldžiau -
Tikėdama, šį kart išgirsiu gal
Tavo žingsnius ir raktą.

Norėjau nusivest tave
Į mūsų kurtą pievą,
Bet tik šešėliai stūkso čia –
Tartum paminklai meilės kapo.