Nežinau ar turiu pakankamai jėgų
Panešti šitą naštą
Naštą neištesėtų pažadų
Ir į vėją jau senokai paleistų vilčių
Taip lengva ir smagu
Kol nesustoji
Ir ilgai po užraktais slėpta
Tau pro ašaras šypsosi mažoji
Manai kad tu esi stiprybė
Su visa saugusio galia
Bet vienas jos atviras mirksnis
Ir tu klyki vidinio skausmo patale
Niekad užaugt ir nenorėjau
Bet kažkur pakely išgirdau privalau
Todėl šiandien jėgas kaupiam dviese
Mažoji, duok ranką ir eikim
Pagaliau