Svaiginantis Burbonas

Spygliuota tvora aptvertas
Tavo kūnas man.
Plaučiai purvinu oru privėsę.

Rišuosi pigias skaras,
Ir su skarmalais lauke stovėsiu,
Galvosiu apie gyvenimą pilną Tavęs.

Skersvėjis -  neišgelbėsi manęs.
Idėja, kad būtų kaip seniau ar niekada,
Nėra dabar - vakar diena.

Šalta nuo kojų galūnių iki pat kaktos,
Žudau save, kad neišmokau pamokos.
Sruva skausmo upe širdis pritilus...

Pavargus plaka bejėgiškumu,
Ir piktas, senas vilkas slegia man krutinę,
Stebi, stovi, net nepraveria nasrų...

Išprotėjau ar tai tik meilė?
Kai tvirto aulo nereikės, nes
Patapsi manuoju Achilo kulnu.

Skinsiu Tau erškėčius,
Ant stalo be vazos tiesiog padėsiu.
Ir staltiesę sulietą viskiu pirštais liesiu. Paskui Tave.

Nesibaigiantis maratonas.
Tu mano ponas.
Sugriuvusiu pilių valdovas.

Svaiginantis Burbonas.