Eilėraščio rimai suteikia:

ypatingą skambesio pojūtį –
girdėjimą matymu: skaitai,
nėra jokių prieš ar po, pjūty
laike pasėtų suvokimų – skutai

vidinės tylos atitinka skliautą
įsiklausymo viskuo, du viename –
prasmės ir dermės, kuriomis atkeliauta
ir apsistota name

su aukštais langais, vitražų
šviesa sutirštintu oru ir pagunda
galvot apie kokį nors gražų
landšaftą, kuris, rūkui sklaidantis, bunda

arba tiesiog apsistoti rūko nubudime
jausti kaip glemba jis ir tampa
gerojo nežinojimo Kodėl dėme,
to Kodėl, kuris neįvaro į kampą.