Jokių metronomų

Jokių metronomų taip pat ir kai su savimi kalbu.
Keliolika žodžių, viena kita  pauzė
skirtingo ilgumo, prasmės mėgsta įvairumą talpų
nežinojimo minkštumo miegui, nesiprausę

žodžiai normalu, tada žiūri į tą
vadinamąjį tolį, iš tikrųjų gi į
niekur į iš vakaro išsiliejantį rytą,
naktį aplenkiant, užsimerkęs regi

kalnus tarp ežerų, aplipusius miesteliais
balti dūmai iš kaminų,
tik vėjo ir pūgos klasta leis
išnykt iš žemėlapių sumoms matmenų,

ir tam, suprantančiam ką teigi
bei beveik visada žinančiam ką galvoji, kodus
užrašai seifų, jei netyčia pernelyg staigi
valanda pasijustų sau pati nusibodus.