Miglose

Pro samanas žalias
atslinko vėl ruduo
ir apkabino miglų pirštais
nuogus medžius ir kalvas.

Ir rodos, taip toli esu
nuo tų namų, kuriuos
nedrąsiai spingsi šviesos
ir tartum paukštis vienišas
danguj - sklendžiu.
Rodos, taip toli esu
nuo mylimojo lūpų
nuo šilto virpulio delne
ir švelnaus jo juoko.

Pasiklydau miglose.

Pro samanas žalias
atslinko vėl svaigus ruduo
ir negaliu daugiau
panešt širdy,
to akmenio
pavirtusio stačia kalva.
Vėl traukia praraja gili
savo keista daina.

Pasiklydau miglose.

Paimk mane už rankos dar
ir sukuždėk -
jau greit ateis žiema.