Netikėtumų ruduo

Netikėtumų ruduo. 
Kai po kojomis šnara, 
Kai plaikstosi vėjyje,
Lyg mintis juos nešioja.
Akimirkos kartais kartojasi,
O kartais šauna iš pasalų, 
Lyg skausmas nudegintų.
Ir vėl pakyla svajonės iš miego. 
Jos sukasi,  sukasi, 
Nedrąsiai paliesdamos sielą.
Sustoja pagavusios žvilgsnį, 
Rudenišką,  mielą, 
Įsimylėjusį,  viltim tikintį. 
Taip gera, gera mylėti
Tetikėtumų rudenį...