Jei apie ką nors šią akimirką kalbėti absoliučiai atsakingai –
tai apie miego apylinkes.
Jose tik norai nedyla, kaupi blankias
ikifiksažines jų replikas lyg rožinę spalvą flamingai.
Užsimerki. Kokie lankstūs kaklai
ilgakojų. Imi grimzti, tokia pradinė stadija.
Šalia tam prieštaraujanti būsena – pakilai
virš laiko vardu Visada, deja,
neišsilaikei, skęsti, bet jau žuvis esi,
nes kvėpuoji lengvai ir matai sulėtintą augmeniją
pamatysi ir jauką, jį vysiesi,
štai kaip goduliai įsišakniję,
paskui ateis toks abstraktus pavojus
dalelytė po dalelytės tave išrakinės,
paryčiais atsiras baimė, kažkur kitur nakvojus,
ir sakiniuose būdvardžiai neteks giminės.