rašyk.lt: Kūriniai / Laukinė Piliakalnio Radasta / Kaimas (juodraštis)

Jau nežvengia tenai žirgai
Ir ristūnas neskrieja keliu.
Vakarėja tarp pievų žalių,
Apraizgytų piktų žolių…
O dėl to neliūdėt negaliu –
Liūdna eiti apleistu keliu.
Bet vis tiek aš juo pareinu,
Iškankinta dvejonių tylių.
Dar gimtasis kelelis ves
Ir ramybė laikų srovens,
Atsimušęs aidas varpų,
Nubanguos tylos jaukumu
Ir sustings viltimi virš namų.
2003

Blogas komentaras Rodyti?

2004-02-07 22:30

odium

vėlgi gimtieji namai... man irgi taip pat...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-02-06 21:04

Josefine Sigurthsdottir

is tikro primena kaima. nostalgiskas :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-02-06 12:09

Pagal mane tai nevykelis, nes "skaitosi" kaip dirbtinis ;)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-02-06 11:44

Loke1

/// už pateikima
už mintį 4

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-02-06 10:40

Pranašas

Gražus, toks lietuvškas. Liūdnas. Bet brangūs širdžiai, nesvarbu linksmi ar liūdni, prisiminimai ar apmąstymai visada sukelia liūdesį.
Jei nieko prieš, keletas pastebėjimų, kad būtų galutinai išbaigtas eilius..: pirmoje eilutėje "tenai" nereikalingas - iš pavadinimo aišku kur. Jei iš "piktų žolių" padarytumėte "piktųjų žolių" ritmas negriūtų. toliau "bet vis tiek aš juo pareinu" bereikalingą įvardį išmesti reikėtų ir vietoje "pareinu" lietuviškiau skamba"sugrįžtu". "Ramybė laikų" jūsų vietoje pakeisčiau į "ir amžių ramybė srovens"...
Atleiskit man už sujaukimus, bet eilius vertas tobulumo.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas