Puikus gyvenimas

Ko daugiau galėčiau norėti – už langų
medžių daugiau negu langų už medžių.
Į didįjį Ten maloniai pamažu slenku.
Aplinkui daug tų, kam ačiū.

Ir mažai tų, kuriems linkėjimai saugotis.
Kokie puikūs obuoliai sode antaniniai.
Šiek tiek padedi kitiems, o sau kuities
vienodai patenkintas. Pintinėj

grybų nedaug, bet padažui pakaks jų.
SB vynai dviejų trijų metų – rūsys
nelaimingas tik dėl nesibaigiančių akcijų,
poreikis nesitaisys.

Ko norėti daugiau, jei
įtampos retos, o atsipalaidavimai dažni,
kviečiantys vadovauti jų beveik kriminalinei gaujai,
lengvumu savo laiką tiesiog vaišini,

ko daugiau norėti, kai
dviračių takas į abi puses paupiu
toks gražus, jog vaizdai kaip analgetikai
ir juos atmintyje gilesne kalba kaupiu,

Ko dar galiu geisti, kai rašau į valias             
ir yra daugiau kaip vienas tas, kurį tai džiugina.
Na, gal perdedu kiekį, more better then less,
bet kol kas raidžių gana,

tad galiu žiūrėti į nieką ir apie viską rašyti   
lyg spalvinti spalvotais atsitiktiniais pieštukais
figūrų plotus, kurie ir yra šitie
šalti akmenėliai, bet ir jie raštu įkais.