Iš bučinių katalogo

2. Prancūziškas bučinys

kitoks nei paprasti bučiniai,
minutės pabaigoje kiekvieną sekundę jo krūvis
auga į tylą beveik absoliučią. Į nei
vienoj perkūnijoj negriūvančią. Lingua libido žaizdru vis

ištirpdantis kontūrus aplinkų,
kvapus iškeliantis, kraują plečiąs, greitinantis jį iki
tamsos greičio, praleidžiant tai kas blanku,
tamsa jau tuomet jauki,

bet ir ji baigiasi – už jos driekiasi substancija,
kurioje tamsa tik sraigtelis arba rolė,
žodžiai neatsiridens į ją,
rūbas odai nebus už brolį,

turės viską, ką aidas turi – jo atributai
gyvens tarp smilkinių,
už kurių bus mažesni lūpų butai
su trumpesniais lovų meniu.