Viskas buvo kitaip

Pasakyti kas buvo kitaip? Sunku. Nes
kitaip esant skelbė viskas kiekviena detale atskirai.
Kėdės ir stalai mėgo lepint alkūnes.
Šviestuvai ant sienų atrodė lyg auskarai

portretų, vaizduojančių gimines,
o staltiesės buvo žemėlapiai
su alaus kalnais ir vyno ugnimi, nes
tesėsi laikai „kai viskas nemiela“, liepei

laukti geresnių, laukiau, jei
sąžiningai – didelio skirtumo nejutau,
ar buvai šalia, ar kažkur kitur plaukiojai,
tokios tos dienos, geresnių jų tau

linkėjau, bet vis nepasitaikydavo progų
sužinot linkėjimų sėkmės, dauguma
pažįstamų galvojo, kad tiesiog sergu,
santykiai su jais tampėsi kaip guma,

kaskart ilgyn ir lėtyn, o
o po to ir baigėsi, laikai linko į stingulį,                     
tikimybė sulaukti ledyno
neatrodė absurdiškai, itin kai guli

ir mokaisi atmintinai lubas,
po to mokaisi grindis, kai atsispindi jos
languose nakties, vėlu, pas
kaimynus periodas Indijos –

muzika, filmai, rūbai, arbata,
dominuoja Kamasutra, kaip gi be jos,
mokaisi ir tai, rašai šį bei tą,
rytas keičia vakarą, abiejuos

šviesos galėtų būti daugiau, deja
jos mažiau ir mažiau – spalis lauke jau,
o nuo pernai vidurio gruodis viduje,
o gal be tavęs tiesiog sulaukėjau.