Iš bučinių katalogo

Oro bučinys yra paukštis, tik kai                                 
rūkas ar migla pasiekia tirštumo lygį,
prilygstantį praregėjimo mistikai,
tegalima jį išgirsti, susigeriantį ligi

taškelio horizonte klausos.
Ir atmintyje susigeriančio taškelio.
Nieko nusikalstamo pavydas jame nesuuos,
juo neišvedama iš kelio,

ir oro bučiniui nereikalingas inkaras,
niekur niekuomet neprisišvartuos.
Nebent savo antrininką ras,
išsiskleis, beveik plyš ir tos

akimirkos pakaks. Oro bučinyje nėra  į ką
įkišti spynos liežuvėlį, taigi,
prie jo neprisirakins amžina taika,
juo visai kitką kažką teigi. 

Ir jame oras vis tiek sudaro
didžiąją dalį, kurioje metų laikus
atstovauja ruduo. Truputis žiemos dar. O
visa kita reiškia laukus plikus.