Žiemos anomalijos

I. Sninga

matyt, diena skalbimo
danguje -
dievai kedena metų
pagalves -
ir sklando mėtinės
akimirkos,
tirpsta delnuose -
tarsi ir nebuvę
niekad

II. Čiuožykloje

vėduoklėm ir vynuogėm
šilku siuvinėtą
suknelę
pasikaišau,
paglostau peleriną -
iš indiško kašmyro -
ir slysteliu -
atsargiai-
ledu,
o sidabre
blausaus ežero šviesos
matau save -
džinsuotą moterį-
be vardo ir kilmės

III. Pūga

Frančeskai ranką
ištiesiu
ir skrendu
aistros svaigios
sūkuryje
pavargusio nuo vėjo
gatvėmis miestelio -
antrame rate
sumauto jo gyvenimo