Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







‘Tu pražudei du vyrus. Prisipažink: tu godi . Ar aš tokia godi? ”.
Dočkutė stovėjo prie akmenų parduotuvės vitrinos Pylimo gatvėje. Stikle atsispindėjo jos jaunos strazdanotas veidas, vos apčiuopiamos po pilka palto medžiaga, krūtys, ant skaisčios spalvos kaklo rausvas spuogas.
“ Tu godi, mergaite “ - įvertino save verslininkė, sodininkė ir turtingo vyro žmona mėgėja. Čia neaišku: mėgėja ko? Ar tikrai neaišku?
Dočkutė jau seniai, dar kitos savaitės pirmadienį, galvojo pakeisti savo gyvenimo būdą į svetimą, bet labiau pažangų. Gulėdama šiltoje lovoje ji galvojo apie sniego viešbutyje sėdintį teisėtą vyrą  verslininką Babajų, kuris išvažiavo į Šiaurės ašigalį, tiesiog sukietieti. Buvo minkštas, norėjosi sukietėti. Kas iš to?
“Ko tu ten važiuoji??? Ko sėdėti šaltoje ledo lovoje su užšalusiu  šlapimo kanalų? Su ledais viduriuose?  Su smegenimis šerkšno ornamentuose? Ko??? ”
“ Esu šaulys”
“Tu bent šiltą liemenę įsidėjai??? ”
“ Kam man liemenė? Aš įsivėriau nesutrūkusią gumą į pilkas kelnes. Ar to mažai? ”
“ O kaip tu apsaugosi krūtinės ląstą?? ”
“  Aš ją saugosiu, kaip savo akį”

Vakar iš šiaurės ašigalio viešbučio ji gavo šaltą žinutę”:
“ Tu buvai teisi. Krūtinės neapsaugojau. Gailiuosi šiltos liemenės. Labai gailiuosi. Tu mane mylėjai. Tik dabar supratau”

Dočkutei pasivaideno ledo varveklis, kaip du vandens lašai panašus į Babajų jaunystėje.
Ji surietė kojas, pajuto vilnonių kojinių šilumą. Pagalvojo apie keliautoją ir gražų vyrą Rudininką. Prisiminė jo blaivų veidą. Sugrubusias rankas. Šeriuotą barzdą. Mėlyno treningo kelnes. Prispaustą prie lango katino veidą.
Dočkutė apsirengė rudeniniais rūbais ir išėjo tamsiomis senamiesčio gatvėmis, nešina šiukšlių maišeliu. Dar nepilnu. Maiše skambėjo konservų dėžutė, atsimušdama į išmestus auksinius senelio dantis.
Rudininkas gulėjo sumuštas, bet linksmas. Juokėsi pro sukąstus dantis.
Dočkutei patiko linksmas, lengvai sumuštas gražus vyras šeriuota barzdele, žvelgiantis į pasaulį kirpėjo akimis. Taip gražiai nukirpto vyro pasaulis dar nebuvo matęs. Jo šukuosena švelniai glostė atsitiktinių moterų akis.
Dočkutė, prasidėjus kitai dienai,  savo šypsenos jaunumu, akių tamsumu, rankų lankstumu, kojų ilgumu ir lūpų kampučiais  rodė pagarbą, pasiūlydavo  ketinės dietos davinį, ne visą, žinoma,  o šukas, į kurias tiesė Rudininkas gislotas kaip banano vidus rankas, jauna strazdanų nešiotoja, erzinančiai neleido  naudotis dažnai. Ji alpo matydama taip suveltą idealią šukuoseną.
Rudininkas apaugo barzda, akys jam spindėjo tarsi jis valgė daug spanguolių iš Dočkutės rankų.

Babajus pranešė tiesiog iš giedro dangaus: sugrįžtu pasikeitęs. Netikėk, ką priešai kalba:  grįžtu, nes viską nušalau.
Dočkutė privalėjo pakloti lovą tai daliai Babajaus, kuri sugrįš, pasirūpinti puodeliu geltonos arbatos,  garsiakalbiu,  naktinio matymo aparatu, socialiniais darbuotojais, pensijos pinigais.
Rudininkas nesiruošė išsinešdinti iš šiltų namų be dūmų.
Štai dabar Dočkutė ėmė regzti planus kaip iki vyro sugrįžimo atsikratyti Rudininko pasauliu, jo įkyriu dėmesiu, prastu megztuku, dantų šepetėliu.
Nutarė juo atsikratyti išveždama į mišką.
Ji nusipirko didelį drobinį maišą.
“ Pažaisim liaudies mėgiamą žaidimą “ Kas maišelyje gyvena? ”
Rudininkas įlindo į maišą. Dočkutė pasakė: “ Kada nusirengsiu - tave atrišiu ir tegul bus, kas bus”
Maišą ji įgrūdo į bagažinę.
Miške paklausė maišo:
“ Ar pasiruošęs mane pamatyti su dizainerio emigranto rūbais? ”
Pasigirdo išsigandęs, nuskriaustas mykimas.
Rudininkas pajuto mišką, vakarą ir pabėgusią Dočkutę.
Kada išlindo iš maišo - Dočkutė jau trynė rankas prie Gariūnų turgaus.
Rudininkas ėjo miško keliu, kur iš karto buvo apiplėštas mažai pažįstamų žmonių ir jam buvo atimti visi dirbtiniai dantys. Kad jis gyveno visą gyvenimą su dirbtiniais dantimis jis neturėjo žalio supratimo..
Dočkutė grįžo namo, ten stovėjo Babajus: be dantų, be galvos, be rankų ir kojų, tik su pasu.
Dočkutė visą savaitę gailėjosi, kad paleido Rudininką.
Laikraštyje  ji parašė: “ Verslininkei dingo šuo, kartu su vyru Rudininku. Jei kas suras - atsilyginsiu”
2022-09-24 21:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2023-06-02 08:08
Tuba Mirum
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-26 10:36
Tuba Mirum
Čia yra gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-25 08:53
notchi
kažkaip labai jau navatnai pripinta... betgi talento, žinia, nepragersi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą