Fugetė

Iš didelio debesio daug bus lietaus – jau taip langus                                   
apsems, o
prie kortų stalo sėkmė neaplankius
laiške parašys –  nevertas net pasijanso,

kad lagaminai, ištuštinę rūbų spintas,
nepadorumo kryptim išsipūs.
Šešiasdešimt trečiųjų nulis nulis septintas
juokins toks švelniai kraupus,

bilietus pirkti teks jau į visas visas
pramogas, net ir apverktinas, meistrai nyks, o
bet kuris pameistrys įsivaizduos esąs
vertas lyginimo su tuo, kur  twin peeks‘o

garso takelį sukūrė, taip, tas absoliutus
unikumas, bet dabar daug tokių,
dabar metas, kai muzika primena saliutus,                                       
pameistrys tvirtins – tik šviežią tiekiu,

restoranuose file mignon black angus‘o
brangs, o malbec‘ai pigs, paėmus bendrai                       
kaina nesikeis, labiau pasistengusio
lauks palengvėjimas,  jį sykiu su mergina gandrai

aplenks, todėl rūpesčiai į viršutinę
lentyną kol kas atsidės,
kasdien paakiai atrodys vis labiau ištinę
ir mažės jaukumo kampeliuose širdies,

traukiniai bus greitieji,  apsisprendimai lėti,
pasekmės lengvos, bausmės mikroskopinės,
temos nejaudins, atrodys, kad lieti
jas lyg odą rūbas, piktinies viskuo, pinies

pasiteisinimuose, žodžiu, gyvenimas tęsis
taip, kaip visados.
Tas išskirtinis gyvenimas dvidešimt kelintasis                                                           
kartas nuo karto į galvą suduos.