nelaukiamas

Prieštarauju!
Prieštarauju rudeniui
Ir jo kojų valymui
Į mano vasaros kilimus.

Negirdžiu iš principo,
Negirdžiu tyčia
Jo beldimo, jis man
Nei svečias, nei mylimas.

Lyg Užgavėnių metui
Atėjus, rakinu duris
Ir šviesas išjungus,
Vaidinu, kad išėjus.

Šituos namuose
Nelaukiamas, nei jo
Lietus, nei šaltis,
Nei gaivus vėjas.

Aš nelaukiu
Rudens, net jei truputį
Vilioja savo pasiutusiom
Balom ir mėtom.

Gal tik savo spalvotom
Jaukiom vilnonėm...
Be ne, ne, net langą
Išdaužęs, širdin įsibraut
Kaži ar galėtų.