***

Pelėdos sakė,
Jog naktys meluoja
Ir paklaidina balsus,
Nors tamsa jų namai.
Jos lieka vienos
Vėsos dykynėse
Ir suauga su drėvėmis.
Nežinau,
Ar paukščiai
Atgimsta žmonėmis,
Bet regis,
Girdžiu,
Kaip sutemę medžiai
Šaukia priglusti
Jų palėpėse.
Déjà vu.