Šį, pirmą ryta, miegančių tremtinių niekas netrikdė. Nuo girdimų garsiakalbio garsų, tremtiniai patys budo, ir nelaukė raginimo kada juos pakels. Vietinės valdžios buvo duotas nurodymas, pora dienų netrukdyti ir leisti, „atvykusiems“ susitvarkyti būtinus buitinius reikalus; apsišvarinti, nusiprausti, nusiskusti, susišukuoti, -jei turi, gali pakeisti rūbus.
Vietos valdžia buvo iš anksto perspėta apie atvykstančius naujus tremtinius, vietos gyventojai taip pat buvo įspėti, kad būtų budrūs būtų - pasiruošę sutikti taip kaip moka sutikti sibiriečiai, - svetingai.
Atsikėlus galėjo ramiai apsižvalgyt, -pro lentom apkaltos tvoros plyšius, galėjo apžvelgti apylinkes. Greta daržinės buvo įrengtas didelis aptvaras, o aptvare vaikštinėjo keliolika „spurgais“ apkibusių sulysusių karvių Prie jų glaudėsi keleta pavasarinės vados veršeliai, kelios ožkos ir vienas raguotas ožys. Tarp jų, įnirtęs bulius, kanopomis ir ragais piktai rausė žemę. Kaip išaiškėjo, didelė daržinė, tai galvijams skirta pastogė galvijams peržiemoti. Bulius, panašu, buvo labai įnirtęs, matydamas, kad bandos žiemojimo buveinė užima įtartini pašaliniai, negalėjo susitaikyti- labai supyko. Kiek pasiautėjęs, nusiramino, žvelgė pro aptvarą, liudnomis akimis, į netoliese, paslaptingai dunksančio girią.
Ką padarysi, vienus laikinai atkelia ir apgyvendina, o kitus, vasarai iškrausto atostogauti. Toks gyvenimas.
Nuo ankstyvo ryto, buvo įkaitinti dideli ketaus, pripildyti vandeniu, katilai. Atskiras katilas buvo skirtas skalbimo priemonei-šarmu. Sudėtis labai paprasta: vanduo, pelenai ir šiek tiek muilo akmenėlio. Utėlėm ir blusom atejo sunkus laikai. Tuokart jas išvirino, su lietuviškom kultuvėm išplakė, išskalavo, stropiai išgręžus, sudžiaustė ant ištemptų virvių. Tuokart parazitai buvo sunaikinti, bet neilgam, su šiais parazitais laukė sunki, ilgalaikė, nuožmi kova- kaip su „vėjo malūnais“ .
Vėliau, įsikūrus gyventi šeimomis atskirai, pirmoje eilėje buvo kelių šeimų sutarimu susiręsti pirtelę. Savaitgaliai praleisti pirtelėse padėjo, bet anaiptol, problema nebuvo visiškai išspręsta, - antpuolius ėmė rengti tarakonai ir blakės.
Kova su šiais parazitais buvo ypač nuožmi ir reikia pripažinti, beveik beviltiška. Pavasariniai, per prasidedantį vandens polaidį, pelių antpuoliai nebuvo tokie nuožmūs kaip blakių ir tarakonų. Pelių antpuolis buvo baisus pirmą kartą, kol supratome, kad smulkieji graužikai, nieko blogo žmonėms nenori padaryti, paprasčiausiai jie gelbėjasi nuo kylančio vandens urvuose, tikisi išsigelbėti ir išlikti kaip gentis.
Peržiemoję urvuose po pamatais, nori patekti į namuose, po grindimis iškastus rūsius bulvėms sandėliuoti. Graužikų, pavasariniai antpuoliai iš grindyse atidaromų rūsių, buvo baisus pirmą kartą, kai miegant su broliu Teofilių ant grindų paklotų kailinių, pabudome nuo uždegtos žibalinės lempos šviesos. Pamatėme kaip Įnirtingai blaškosi katinas. Jis nagais braiižė grindis ir iššiepęs nasrus šniokšdamas blaškosi. Šuneli, nors ir nebuvo geras katino draugas, taip pat blaškėsi ir piktai urgzdamas amsėjo.
Pabudome, ir pamatėme kaip dešimtis cypenčių pelių orda, žviegdamos bėga per mūsų apklotus. Vaiko akimis žiūrint, matėme dideles pelės. Juos kariasi sienomis ant užuolaidų iki lubu. Katinas šniokšdamas graibsto letenomis, nagais pagriebia vieną, perkanda sprandą iltimis, paleidžia, meta į viršų-griebia kitą. Tikras košmaras pagal Indiano Džonso dienorascius. Kambaryje visiškas pasimetimas ir chaosas.
Tėvas, iš nevilties, paėmęs lazdą muša peles, o jos, kariasi ir kabinasi sienomis, bėga prie langų, spiečiasi prie durų ir klaikiai spiegia. Mama susivokė, ir greitai atidarė duris. Po kelių akimirkų, neliko nei vienos pelės - liko keliolika, kojas kratantys kūnai, -katino „Vasilijaus“ pusryčiams, pietums ir vakarienei. Išvengusios lazdos ir katino nasrų, pelės nubėgo vorele per tirpstanti sniegą ir lūžtantį ledą į naktį, ieškoti prieglobsčio gamtoje, į aukštumas, kur pražydo pirmosios gelsvos Sibiro snieguolės. Išbėgo į gamtą vasaroti, kad atėjus rudeniui, išvedus naujas vadas, vėl grįžtų į savo arba svetimus namus, slėptis nuo žiemos speigų, po, iš rąstų suręstų namų, maumedžio pamatais.
Žmonės naudojo visokias parazitų naikinimo priemones; plikė virintų vandenių, actų, žibalu, DDT-milteliais- (dustais). Nieko negalima padaryti, -greičiau patiems galima apsinuodyti, ir.... Visos priemonės būdavo trumpalaikės ir mažai veiksmingos. Taip ir gyvenom, metai po metų 7 metus.
Visa tai atsitiks vėliau, o šiandieną, po garsiakalbio paskelbto šaukinio; „Na zariadku stanovis“ Pasiruošti rytiniai mankštai/, nauji gyventojai budo ir kėlėsi.