Rugsėjo antra. Kaip greitai atėjo ji.
Liūdina metas kaupti atsargas,
ankstesni pralaimėjimai sau, tiek pat sergąs
įvairiais blizgesiais rūbų stilius. Loterijoje
pasiekimai kuklūs. Švelniai tariant. O
kortos, ruletė, statymai už arklius
periodiškai primena, kad reikia talento
visur, ambicijas pirmauti skriaus, dar klius
ir pretenzijoms į žavesį –
menkystos fotografuoja ne laiku, iš pasalų
ir apgailėtinais rakursais išraiškas išsiveža, esi
archipelagas iš negyvenamų salų,
esi pavėsis šilumos netekusiame ore,
esi kiekis, kurio niekas pasitikslinti nenori,
jei kas ir prisimena, tai su šypsenėle niūria
lyg tirštumą ir taip klampiame minore,
ir esi siena, kurioje durų nebėra,
tinkas trūkinėja, po truputėlį byra,
galėtų būti nors vienas bra,
o kol kas naujienų sferoje tyra.