Tūkstantmetis

Dėl tavęs nors ir
Tūkstantį metų gyvenčiau,
Visas kolonas nugriaučiau,
Laiškus rašyčiau ir deginčiau
Rašyčiau ir deginčiau.

Užtat, kas dės į kapus mus,
kas sukals mums grabus,
Jei savo porą sparnų
Sudėvėčiau, negailėk,
Duok antrą prašau.

Ir praeinant šunys jei los,
Žinok, kas vagims įspėjimas,
Medus šeimininko ausims,
O žodžiai lai būna
Lengvi lyg karoliai
Lyg gelmių kriauklių
Karoliai.