Štai rytas po nakties ir vasaros nėra.
Geltonis medžio lajoje išnyra
ir lapai, vėjo gūsyje šnarą,
staiga jau šiugžda, klausoje garnyrą
patiekdami tylos patiekalams.
Migla su nuotaikų spalvom broliuotis
netrunka, kokią batiką nulems
jų sąjunga – parodys plotis
nuobodulio, augąs valandose
lygiagrečiai voratinklyje stringant vėsai,
o šiluma, jeigu man duosi ją,
išliks lyg telefone tavo SMS׳ai.