???... Iš matymo pro Kengūros akeles (5)

(...) Na, o klaustukai?

Ir jie, sužiurę it smakai,
atrodytų, praryti gyvą panorėję,
tačiau dar vis nemoka patikėti,
kad pro Kengūros akeles,
neaikčiodamas, nemirksėdamas dairausi.

Tik netiesa, beje, kad jie tokie,
kaip rašalu ant popieriaus tėkšti,
kaip knygų puslapiuose atspausti
ar šit kaip mano  raštuose
iš įpratimo užrašyti.

Šaunuoliai čia
nelyg rikiuotėje kariai
petys į petį, koja į koją.
O ten, juos matant pro Kengūros akeles?

Atsiprašau.
„Smakais“ suspėjau pavadinti,
nors ir L K Žodynas paliepia:
neteiktina

Tačiau žmogaus pėda
it laivas plaukiantis per vandenyną
lyg Nojaus (Noės} arka padirbta.
Ne kažkada ir ne kažkur,
o būtent čia, parapijoj Kabelių ir dabar,
palikim pasakas.
te pasakos į mus
parodys kaip kūrėjus.

Vaikučiai, čiūčia liūlia...
te nebus ramu,
nes ir sapnai gyvastimi
it gėlės pražydėję –
nukrito obuolys man ant galvos,
regis, Ievos  su Adomu prakąstas,
nutiško sėklos ant raukšlėmis vagoto delno
ir suprantu,
kad Cezaris Kurlavičius be paramos –
namo pareina,
pareina į Piesčius.