prie bixų

- O!
- O?
- Taip… taip.
- hm?
- Radau! Taip, pagaliau radau.
- Ir ką gi jūs radote?
- Tai ko ieškojau, žinoma.
- hmm.
- Radau... jus!
- Mane?
- Taip. Jus. Galvojot nerasiu? Na, visgi radau.
- hmhmm.
- Įsivaizduojat? Tokia istoriją, labai keistą, labai įdomią ir labai intriguojančią istorija aš čia prieš porą dienų išgirdau. Bosas papasakojo, kaip neseniai, gal prieš savaite su viršum, iš dangaus nukrito angelas! Įisivaizduojate? Angelas! Iš dangaus!
- chi chi.
- Ir tai nėra dar pati įdomiausia dalis! Oj ne, tikrai ne! Tas angelas, atitinkantis jūsų aprašymą, gyvendamas ant žemės, mūsų brangiojoje Lietuvoje... PILNĄ SAVAITĘ! …nesumokėjo dar nė vieno... mokesčio!
- Absurdas! Chi chi, aš visą gyvenimą atsakingai mokėjau visus mokesčius... nepraleidau dar nė vieno!
- Prašau ponia, nemeluokite man! Aš turiu visas statistikas ir visas ataskaitas ir nė vienoje jų nepaminėtas nė vieno euro cento įvedimas į valstybės iždą jūsų vardu. Na, bet mes, mokesčiu inspekcijos pareigūnai, nesame mes jau tokie ir žiaurūs. Apsieisim be metelių lukiškėse, kurias ketinam vėl atidaryt, tikiuosi ir be per didelių baudų... JEIGU! Jeigu tuoj pat, iki rytojaus penktos valandos ateisit į valstybės mokesčių inspekcijos departamentą ir užsiregistruosit savo pirmajam mokesčiui!
- …
- A! Jūs galvojot išsisuksit, taip slidžiai išsivyniosit, vien dėl to kad esat angelas? CHA! Ne, ponia, ne! Taip mūsų sistema tiesiog neveikia. Mes gyvename laisvoje, teisingoje ir svarbiausia, SĄŽININGOJE valstybėje! Ir ar tikrai ji tokia liktų, jei leistume jums nemokėti mokesčių? Ne, tikrai ne, oj ne! Nebebūtume mes demokratija ir nebebūtume mes respublika! Jei leistume bent vienam asmeniui nemokėti mokesčių, nesvarbu koks jis ypatingas ir įtakingas, net jei ir pats angelas, nukritęs iš debesų… mes taptume oligarchija! Ir nesvarbu ir tai, kokie angeliški tie oligarchai būtų, tokio tipo sistemas mes pažystame ir atsimename ir puikiai suprantame, kad ji pažeistu mūsų pačias švenčiausias vertybes!
- …ok…
- ok?
- hmhmm.
- Ai, beje… ar tikrai jums patogu čia, ant bordiūro sėdėti?
- ... pakankamai.
- O ar ne patogiau būtų ant sofos? Hm?
- hmm...
- Galbūt butų dar patogiau ant lovos? Prigulti, atsipalaiduoti... ant mano lovos pavyzdžiui.
- Aš...
- Jūs ko gero manim nepatikėsit, bet aš buvau gavęs aukso medalį už pačios patogiausios lovos turėjimą! Trisdešimt teisėjų joje buvo atsigulę ir nė viena jų nenorėjo iš jos atsikelti. Aš nemeluoju, sakau tiesa. Dar vienas aukso medalis, kurį gavau, tai už buvimą pačiu  geriausiu lovos kompanjonu. Taip taip! Tos pačios trisdešimt teisėjų tą patvirtino... Aš matau iš tavo veido, kad sunku tau tuo patikėt, bet aš sakau tiesą ir tikrai tikrai nemeluoju. Tik šviesą ir tiesą! Ir kitaip ir negaliu. Mat jei sakyčiau melus, mano tiesos taptų bevertės, nes jų nebebūtų galima atskirti nuo melų! Ar nesutinki?
- ... Aš turiu vaikiną.
- ...
- ...
- Aah. Supratau. Geros dienos. Kurva.