???... Ryte nubudus (1)

Ryte pakilęs nustembu:
matau, kad butelis ant stalo.
Ir pilnas. Neišgertas.
O stiklas butelio tamsus –
nebežinai, kas ten, už jo,
tačiau šiapus it laukianti kažko
(galbūt net ir manęs,
nubundančio į nežinią)
rami kaip pirso knechtas
Kengūra.

– Toli buvai – girdžiu iš jos
– Taip klausi ar žinai?
– Tyliau, tyliau
dar kapitonas miega.

Apsidairau aplink,
o ir kitur, –
kur akys geba pamatyti.
O Viešpatie!
netgi negėręs, girtas jau
vien šitą butelį pamatęs.
Ar tik ne džinai, įsibuvę ten,
vaikučiams pasaką sumanę?

O ji kaip šturmanas:

– Ir vis dėlto pakanka šlovintis laikais
kuriuos dar Nojus, (Noė) žino,
Stebuklais vardintis nereik,
tačiau pabūti kad ir sapnuose
nereiškia, kad niekur nebuvęs.
Štai tekstas,
mušk į eterį Morze 
tegu kam reikia žino,
tačiau tyliau –
dar laivo kapitonas sapnuose,
dar miega.

  Nepamenu, kaip tekstą paėmiau sau į rankas, tačiau netrukus jį išgirdau per Morzę:
„ Šiandieną jau 14 -oji diena, kai prasidėjo klaustukų antpuolis. Tai mane kažkuo užima. Neabejingas. Per šį laiką keletą kartų kėliausi iš miegų ir, atsivertęs juos, vis surasdavo reikalą kažką pataisyti, bet ir vėl klaustukai: ar reikia? Ar būtų geriau, jeigu save kasdien į operacinę? “
– Ėgi, ėgi, stop! Pranai...