Kai pro medžius nedrąsiai saulė šypso
Ir vakaras atsėlina lengva migla
Aš žiūriu užsimerkęs į pasaulį
Belaukdamas, kol migs diena.
Kai vėjas atveria pravertus langus
Ir netikėtai pilnatis nuoga
Prisėda ant tuščios palangės
Paklausdama - ar aš namie.
Ir geriame kartu arbatą
Klausydami kranklio dainų.
Tik kur pradingo kritę lapai
Praėjusio rudens dienų...