iš neapčiuopiamybės tiradų

Tai – visuose plotuose. Taip pat ir ties                                                 
pačiais pakraščiais. Net ir už.
Kas? Neturiu teisės įvardinti. Iš patirties
žinau, kad. Bet greitai praūš.

Akivaizdūs požymiai nutylėjimų abejotinos vertės.
Geriau įsigilinus – yra šiai                                     
būsenai pateisinimas, tuo būtent verties,       
o rezultate migla, pakulos, grašiai,

ir – po ano praūžimo – neapibrėžtą laiką tirtės
lapai drebulių ir kaktusų,
akomponuojant nuojautai kokios nors mirties
fone juodai baltų aktų su

prie kojų gulinčiais rūbais. Priartės
valanda susvetimėjimo – antai jos,
grūstys, link kiekvienos kertės, 
tamsesnės lyg ilgai kentėjus

krantais, kurie niekad nesutvirtės,                     
kampuose bus baisu tartis, bet lengva bartis,   
lavinant klampumą ir šaltį tarties
iki suledėjimo vidinės arkties.