Po rugpjūčio dangum

Tavo lūpos saldesnės už medų.

O tu visas toksai saldainiuks.

Nežinojau, kad gali taip būti,

Kad mylėčiau aistringai rugpjūtį.

***

Buvo rytas ankstyvas, saulėtas.

Negi būsi dar kart nemylėtas?

Bučinys tirps dar kartą prie lūpų,

Kai pakviesi manę tu pabūti.


Štai sparnai suspurdėjo.

Kai per aikštę ėjau.

Mintyse sukos viltys,

Kad dar būsim ilgiau.


Tu išdykęs kaip vėjas,

Kaip ir aš. Mes abu.

Dar kabinsime medų

Po rugpjūčio dangum.