Svarba –

viena iš trapiausių substancijų. Jeigu
paliksime ją nuošalyje,
pokalbiai įgaus pietryčių klimatą. Tokį šiltą, įtaigų
ir tik sugalvosim atgal šuolį į ją –

kortų namelis iškart susvyruos
ir grius. Atstatymai – slidi tema. Jei
mažojo dydžio skepsis prasidės nuo tvoros,
nedaug jėgų beliks baigiamajai

kalbai. Tokiais atvejais klausančiųjų tyla
atrodys kažkokia nuskalbta, padėvėta,
palopyta. O kalbėtojo smėlio sala
atrodys užėmus pusiasalio vietą.

Todėl atmeskime visus „jeigu“. Palikime,
jei tik įmanoma, tą svarbą
kur nors šešėlyje nuošaly kieme
ir vietoj „ne“ dažniau sakykime „arba“.