Rugpjūčio šešta

Daiktais džiaugėmės
kaip veidrodžiais arba kuo nors panašiai.
Paskui apsiniaukė, įsilijo, paskui žliaugė, mes
pasirinkome šampaną, šiai

dienai, nutarėme, nieko geriau neegzistuoja. Kai
viską pasveri dar ir dar kartą, sakai ne,
nieko puikiau, gal tik lūpų kampučiuose juokai
mėgaujasi oda skania,

vieni nuovargiai nutolę,
nepriartėję kiti, švaros principu vėsu
lyg išsimaudžius mentole,
užsimerkiant laiku visu,

atsimerkiant krašteliu horizonto, girdisi taurėse,
nors iš tikrųjų matosi,
oro rutuliukai, sproginėti delsią,
lyg žaistų ne sekundėse, o metuose.