Smėlio verslas

Laivai išplaukė į dykumą,
kai laikrodis nerodė laiko,
kunigas nepasakė atsakymo -
neišdrįso prisipažinti,
kad klausimo negirdėjo,
kol visi sėdėjo
s-u-r-i-k-i-u-o-t-i,
kaip pieštukai dėžutėje.
Mėlynai rašantis - jautės svarbiausias,
neva kraujas geriausias.
Česnakų karolius kitas turėjo,
todėl geriančių kraujo niekada neregėjo -
išplukdė juos tyliai laivais į Sacharą,
susisuko turbaną,
kaip gyvenimo skarą,
ant akių užsirišo raiščius,
bet matė geriausiai,
atsivėrė plaučius
ir žegnojos daugiausiai,
kai sustoję smėlynuos
jie verslą atrado -
smėlio laikrodžiams visko užteks -
iki galo gyvenimo
nebereiks ciferblato.

2018 02 24 (Nidos meno kolonija, kūrybinio rašymo stovykla: Fata Morgana)