Suprasti,
kur verta įkvėpti,
ką verta paleisti.
Kur apsisukt
jau.
Kiek pasilikti,
kai skauda,
kai ugnis
stipriai šaudo,
kol apsivers vėl mėnulis
nuo pilnaties šono,
ant pilvo -
gal bus naujas kvapas
nuo eglės spyglių -
po dangum,
kai bučiuos šaltą odą -
supras vėl iš naujo,
kad laisvę sau duoda
dangus
šitą dieną.
Renkiesi kasdien -
miško kvapas,
ar stalas medinis,
išbučiuosiu rankas tau -
greit leisis
mano žandas laimingas
ant tavo krūtinės.
2020 12 01