Grotažymė

Kai išaušta negandos rytas,
sviedžia plunksnas šalin poetai,
Raudonplaukė putli pakirdus,
tingiai grybšteli saldžią grotažymę;

Tatuiruota širdies palaima –
apdarai tegul krinta žemėn –
vien tik kuokštas rausvų plaukučių
stangrią patino glosto grotažymę.

Siausmo vėjas virpina krūtį,
šnara godžios vitražų klostės,
Raudonplaukė satyrų nimfa
krinta glėbin po karšta grotažyme,

Ant pražydusio kuolo supas...
purpurinės šilko kelnaitės,
Alsiai leidžias negandos vakaras –
sminga plunkna į tamsią grotažymę.