Für Alina

Norėjom liūdesio, tad pasirinkom Piartą.
Norėjom lengvo lyg minoras burto,
kurio nei tikrinti nebūtų verta
nei vos nustebti – anaiptol nepurto.

Ir vėl klausytis. Dar. Ne vieną kartą.
Ir laukti kol nustos lyg korta
eit liūdesys, palikęs žemą startą,
vėsa užtvenkdamas aortą,

savin įstumdamas tartum į kertę,
kur dalys, o ir visumos, apkurtę
vienos kitoms įrodinėja vertę
lyg paskutinę, lyg vienturtę,

į jausmo vaterliniją per bortą
žiūrėti kiek nugrimzti skirta
ir lyg vyšnia užbaigiant tortą
klausytis kartą dvidešimt ketvirtą.