ruplėtu smiliumi pagurklį grundalo
knebeno adata pradūrė žvynklius
praliejo kraują grundalo milžin
druidas jaučiabaubis kubilėlin milžio
įbėrė gličio pelėtrūno baubažin
įmaišė sliuogenų ūmios kenksmingos
hieroagonia et esmeralda magna
serpentum prosperum et finis apeiron
atpylė gurkšnį į savęsp suvilgė lūpas
- kartinį laiką dangų vildė brėško
Pterodaktilis paukštis naktiurmortas
noktiurnas žybsinčių ir tviskančių naktų
miražas jo plakimas širdžiai plunkant
į alveoles plautenų įstebią kvėptį
kvėpuoja žaižaru speigiu spygiu
ir balsas jo tūžme rūstus aikštingas
druidas jaučiabaubis nusišluostė lūpas
minėjo protėvius atgulusius kapan
mintys’ kad vylės protėvių neklustų
ir kad baubai neklustų iš kapan.