paukštininkas penki: transcendencijos tyla

    - pratarmė -

kalba pati savyje nėra tyla
tyla yra kalbos antagonija kalbos antonimas
visiškai radikali kalbos prieštara
tylos esinys kalboje tik tylos reiškinio signifikacija ir provaizdis
tylime reiškia nekalbame tylime reiškia kalba nevyksta
tyla yra kalbos nebūtis kalbėjimo nebuvimas
serum silentium emulsia honorata
tyla šloviname ugnį židinyje

x

kalno papėdėje atsiveria Didieji Liūnai
liūnydavo ten ydingųjų sielos kvėpios
taikos su gerbūviu neradusios lėpios
paukščiai liudija baubus matę
virvūnes į ritinį sukant
uolienų žiežes viedrais alaviniais
nuo kalno šaknų skobiant
atšlaitus trapiuosius skulpiant
pontonus baisingus rėdo
baubų močios prakeiksmus gieda
senobėje žengusiuosius mini
ydas jųjų atmena išrišimą tyko
kažinkokiam Apepui klūpsi
incubus proverba succubus est
nakties viržėms atslinkus
šventyto parako muškietą
prie savęs glaudžiu
kaulinį diedą klūkiu.


    - užsklanda -

atilsio tyla ir tylos atilsis
jokių kalbų vien ramybės romovė
ausų būgneliuose tobula palaima
nirvana satyaloka vincit
tyla kalba baigiasi net savyje