Eina

Jie eina eina eina
Juodi.
Prie pat žemės, per metrą virš Namo.
Užkliūna.
Už eglės, už kelio ir stogo
Užkliūna.
Bijau pažiūrėt, užsimerkiu - nugriovė ir namą, ir eglę, ir
Kelią.
Bet liko.
Juodi ir pilni vandens lyg
Pykčio -
nepakeltum to švino -
Jie eina eina.
Laukiu - gal prakals, gal
Pramuš
Šviesos smaigalys nors vieną tą sunkiai
Juodą.
Juk yra jis kažkur. Tas smaigalys.
Ten.
Nedingo - nebūna taip, kad
Nebūtų.
Neprasikala.
Tik švinas pravirksta
Sunkiai, piktai, nekenčiant.
Iš skausmo
Užstaugiant
Su vėju, kad eglė prigultų prie
Žemės.

Lyja.