Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sibiro  tremties prisiminimai-3

  Mūsų  vagonas buvo sąstato viduryje. Gretimuose vagonuose buvo tokia pat niūri  nuotaika, pro nesandaraus vagono sienas išgirdo kažkur dainuojant.  Visų nuostabai, juose buvę tremtiniai išgirdo, „keleiviai“ pagyvėjo ir įsijungė į bendrą chorą:
                                      Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai,
                                      Jie mylimą Lietuvą gina,
                                      Kam nusviro galva tam dangaus Angelai,
                                      Vainiką iš deimantų piną...
Tai girdint, buvo  graudu klausytis; visi žinojo, kad nuo antros okupacijos 1944 metais iki 1953 metų vyko partizaninis pasipriešinimas prieš sovietinius okupantus. Kai vyko trėmimai, daugelis jų brolių, Lietuvos giriose, kovojo su ginklu rankose.
      Traukinys riedėjo link Vilniaus nedideliu greičiu, -važiuojant pro Kužius, matėme aprūkusią, karo metų, rusų artilerijos subombarduotą  Kužių bažnyčios griuvėsius, važiuojant pro Šiaulius matėme Šiaulių Petro ir Povilo bažnyčios bokštą be stogo smailės. Ešelonas artėdamas prie  Radviliškio,  riedėjo lieta eiga, iš važiuojančio traukinio, iš visų  vagonų skambėjo:
                                    Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
                                    Baltaveidės oi verks, nes mylėjo.
                                    Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
                                    Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
            Pagaliau, traukinys atvyko į Radviliškį. Radviliškis- didelis geležinkelio mazgas. Nuo geležinkelio atidarymo, XIX amžiuje, caro laikais, Radviliškio geležinkelio mazgas yra vienas stambiausių ir seniausių Lietuvoje. Geležinkelio stotis Radviliškyje pradėjo veikti 1871 m, Radviliškio depas- garvežių ir  vagonų remonto įmonė  ruošė ešelonus ilgai kelionei. Buvo įdomu stebėti kai garvežys privažiuoja po dideliu čiaupu, pripildo vandeniu garo katilus,  garvežio konteinerius iki kraštų užpildomi akmens anglimi. Po pirmo  varpo dūžio garvežys privažiuoja prie traukinio ir trenkiasi į priekinį vagoną, per visą traukinio grandinę nuaidi griausmas lyg perkūnija iš giedro dangaus... Ešelonas paruoštas.  Garvežių priekyje, didelė raudona žvaigždė- šventinėmis dienomis pakabindavo didelį ūsoto Stalino portretą, ratai ir alkūniniai stumokliai nudažyti  raudonai, priminė generolo kelnių lampasus,  garvežio kaminas pagal stūmoklių ritmą, -Čiuch-puch, leido juodus dūmus. Kažkas pajuokavo: -Stalino pypkė...
    Ant gretutinių bėgių, ant platformų, buvo tas pats vaizdas; didelis šurmulys- raudos, keiksmai ir giesmės.  Išgirdę iš pravažiuojančio traukinio sklindančią dainą, perone, ant platformų stovintys žmonės ir išsižioję kareiviai stovėjo tylūs ir nustebę. Pravažiavus traukiniui, toliau vyko eilinio tremtinių ešelono formavimas. Po garvežio buvo prikabinami pora vagonų skirti kūrui-akmens anglim ir  ūkinių reikmenų komplektų sandelivimui. ešelono gale prikabinami pora aprukusiu, caro laikų keleiviniai vagonai, skirti sargybiniams-ešeloną lydintiems kareiviams.  Po patikros, paruošti  ešelonai, buvo siunčiami į tolimą ir nežinomą  kelionę. Kovo mėnesį, traukinių su tremtiniais buvo tiek daug, kad nuo Radviliškio traukiniai riedėjo dviem kryptimis; link Vilniaus ir link Daugpilio. Mūsų traukinys, pro Kėdainius iki  Vilniaus puškavo greitai, be didesnių trukdžių. Teko sustoti Kaišiadoryse. Kaišiadoryse stotis buvo apytuštė, tik perone blaškėsi kareiviai ir darbavosi keliolika geležinkeliečių. Traukiniai riedėjo iš dvieju pusiu, nuo Kauno ir nuo Šiaulių pusių. Ješmininkams  buvo nelengvas darbas nukreipti traukinius iš dviejų pusių link Vilniaus. Mūsų traukinys važiuojantis nuo Šiaulių, trumpam sustojo praleisti ešeloną iš Kauno. Iš šio traukinio skambėjo ta pati, himnu tapusi Maironio daina, - iš abiejų traukinių ji skambėjo dar galingiau:
                                        Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
                                          Ir priešų sulaužė puikybę:
                                          Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
                                          Išvarė kryžiuočių galybę.
       
Ešelonui pastovėjius, vėl lietai pajudėjo link Vilniaus.  Lentvaryje, išsukęs iš pagrindinio kelio vėl sustojo. Kareivių lydimi geležinkeliečiai, ilgais plaktukais, skambindami per ratus, patikrino jų stovį. Traukinys vėl išlieto pajudėjo. Greitėdamas traukinys, ties  Paneriais padidino greitį; Tuk-tuk, tu-tuk, tuk-tuk...  Per Vilnių, traukinys pralėkė dideliu  greičiu.
  Antanas su broliu Teofilių, apkabinę vienas kitą per pečius, prisiglaudę prie grotuoto nedidelio lango, - stebėjome Vilnių ir tolstančius bažnyčių aukštus- baltus bokštus, braukė ašaras... - Sudie, Lietuva...
Naujosios  Vilnios stotyje, ant platformos, buvo didžiulis tremtinių susibūrimas. Vaizdai identiški, tos pačios raudos, verksmai, keiksmai ir giesmės. Mūsų traukinys pralėkė, nesustodamas, dideliu greičiu. 1949 metų Lietuvos gyventojų trėmimo operacija, „Priboj“-“Bangų mūša“, tęsėsi.
      Įvažiavus į Baltarusiją, greitis  sumažėjo. Važiavimas buvo visai pakenčiamas; -tuk-tuk, tuk- tuk, bildėjo ratai ir girgždėjo geležinkelio bėgiai. Pirmoje stotyje Baltarusijoje, girgždėdami nuslinko metaliniai skląsčiai- atsidarė vagonų durys.  -Obėd-/pietūs/, pranešė ešelono sargybiniai. Prie vagonų durų atgabeno didelius aliuminio puodus su pliurza, vadinama koše, pagardinta keistais kombinotais kombinžiro riebalais. Priedui, išdavė su arbata skanauti  amerikietiško marmelado. Serviravimui  išdavė praėjusius frontą  sulankstytus, išgraviruotus aliuminio bliudelius, aplankstytus šaukštus. į bliudelius pridrėbė „košės“ ir išdalino „klijentamas“.  Karininkas- traukinio viršininkas buvo rūpestingas, kol „keleiviai“ gurkšnojo virinto vandens karšta „kipetoką“, vadinama  „arbata“ skanaudami marmeladu,  neskubėdamas apėjo visus vagonus, klausinėjo: -Ar visi gyvi? -Ar yra mirusių? -Gal reikalinga pagalba? Viename iš vagonų pasigirdo raudos... -Taip, yra... -Senukas ir kūdikis... Viršininkas išdidžiai atsivertė planšetę, pasižymėjo-užsirašė vagono numerį ir pavardes, nuramino: -Išvažiuosim iš stoties, - išsitraukė iš kišenės  auksinį laikrodį tęsė: -Pooo pusvalandžio,  20 -me kilometre 20-30-ai minučių sustosim. -Būkit pasiruošę, - kastuvus duosim.
            Po pusvalandžio, sustojus traukiniui laukuose, kas pageidavo pasmalsauti, pro praviras duris galėjo apsižvalgyti ir įkvėpti gaivaus pavasarinio vėjo. Pirmas sustojimas laukuose buvo arti Lietuvos, todėl išlipti iš vagonų buvo griežtai uždrausta.  Prie kiekvieno vagono stovėjo šautuvais ir automatais ginkluoti sargybiniai.  Palaidoti mirusius, senoli ir vaikelį, išleido tik artimosius ir kelis vyrus.  Po 30 minučių, Baltarusijoje, šalia geležinkelio, iš berželių kamienų, buvo sukalti ir įsmeigti du kryžiai- pirmoms mūsų ešelono aukoms -seneliui ir kelių mėnesių kūdikiui.
    Likę vagone tremtiniai ašaruodami sugiedojo;-Viešpaties Angelas, apreiškė Marijai... Išlipę palaidoti mirusius, vyrai ir artimieji,  lydimi kareivių, sulipo į vagonus, - užsitrenkė durys, suskambėjo sunkūs skląsčiai ir pakabinamos spynos. Pasigirdo ešelono viršininko šūksnis garvežio mašinistui: -Pajechali / Važiuojam/. Traukiniui įsibėgėjus, iš ešelono, vėlyvą vakarą, saulei leidžiantis, per Baltarusijos erdves skambėjo:
                                               
                                              Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
                                              Kai duobę kareiviai ten kasė,
                                              Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
                                              O Viešpats jų priglaudė dvasią
2022-05-22 11:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-05-22 12:59
Kaimo japis
Tikra ar išgalvota.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą